- spranklioti
- spránklioti, -ioja, -iojo J, spranklióti, -iója, -iójo 1. Šv žr. spranglioti 1: Spránklio[ja] riešutus su dantimis Šts. Šuva kaulus spránklio[ja] Kltn. Liaukis spránkliojęs Prk. Spranklióji kaip šuva varškę Ll. | refl.: Ko čia spránkliojys, a nū bado sieto paleistas esi?! Varn. 2. intr. Pln menk. valgyti: Geriau spránkliok neburbėjęs! Kl. Še, spránkliok, bene padvėsi! Lk. 3. tr. penėti, rydinti: Spránkliok kalakutą, kol gokčios J. 4. intr. Šts euf. pirsčioti. \ spranklioti; paspranklioti; prispranklioti; suspranklioti
Dictionary of the Lithuanian Language.